- gudrinčius
- gudriñčius, -ė smob. (2) K, J gudruolis: Tas mūsų Anskis! Be galo didelis gudrinčius I.Simon. Anie gudrinčiai ... tikt nor Eiropą įbauginti LC1884,313. Geida į gudrinčius ir šios pasaulės išminčius išsikelti S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.